- šnairakiuoti
- šnairakiúoti vksm. Anýta niẽko nesãko, tik šnairakiúoja.
.
.
šnairakiuoti — šnairakiuoti, iuoja, iãvo DŽ, NdŽ, Šn, Ds žr. 1 šnairuoti: 1. Kaimiečiai ėmė šnairakiuoti į mane – tikriausiai nematytas paukštis jiems atrodžiau rš. 2. Ko ant manęs taip šnairakiuoji? Trg. šnairakiuoti; pašnairakiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pašnairakiuoti — žr. 1 pašnairuoti 2: Valerija pašnairakiavo į ją, bet ginčytis nedrįso rš. šnairakiuoti; pašnairakiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language